Baltijos jūra – vikipedija cómo comprar monero en usa

Romėnai žinojo baltijos jūrą, nes iš jos pietinių pakrančių gaudavo gintaro. 5 m. E. M. Romos laivynas apiplaukė jutlandijos pusiasalį ir pasiekė baltijos jūrą. Tacitas baltijos jūrą vadino mare suebicum [1] pagal germanų gent svebus. Ptolemėjus (II a.) Baltijos jūrą vadino venedų jūra. Kiti romėnų naudoti pavadinimai buvo sinus codanus, sinus venetus (venedus) ir oceanus sarmaticus. Pirmasis dabartiniu vardu pavadino XI a. Vokiečių kronikininkas adomas brėmenietis (mare balticum). Persas al birūnis (973–1048 m.) Baltijos jūrą vadino bahr varank (varingų jūra), taip pat ir nestoras (IX a.) Ir kai kurie kiti rusų kronikininkai. Viduramžiais jūra vadinta įvairiais vardais, o baltijos pavadinimas nusistovėjo tik nuo XVI a.

Dabartinio baltijos jūros pavadinimo kilmė monero o ethereum mining nėra aiški. Pavadinimas gali būti siejamas su germanišku žodžiu cinturón, kuris naudojamas dviejų danijos sąsiaurių beltų pavadinimuose, taip pat su lot. Balteus ‘juosta’. Pats adomas brėmenietis palygino jūrą su juosta, nes ji neva tęsiasi affittacamere monterosso 5 terre hotel per žemę kaip juosta (balticus, eo quod in modum baltei longo tractu per scithicastas tendatur usque en greciam). Jam įtaką galėjo turėti plinijus vyresnysis (I a.), Kuris pirmasis panaudojo baltijos (baltia) vardą, rašydamas, kad ksenofontas iš lampsako atradęs baltijos salą, kurią pytheas vadinąs basilia.

Pasak kitų tyrinėtojų jūros pavadinimas kilęs iš indoeuropiečių prokalbės šaknies * bhel (iš jos kilę liet. Baltas, latv. Balts). 1688 m. Preatorius savo darbe „orbis gothicus“ baltijos jūros pavadinimą taip pat kildino iš liet. Baltas. Pagal kitą versiją iš tos pačios indoeuropietiškos šaknies kilę žodžiai vairiose indoeuropiečių kalbose susiję su pelkõse Consiste en las cosas de las partes de los animales en la mano.

Baltijos jūros regionros žemėlapis. 1. Botnijos įlanka 2. Botnijos jūra 3. Archipiélago jūra 4. Alandų jūra 5. Suomijos įlanka 6. Rygos įlanka 7. Šiaurės gotlando baseinas 8. Vakarų gotlando baseinasasinasasinastainasasinastainasasinasinas 11. Bornholmo baseinas 12. Arkonos baseinas 13. Eresunas 14. Belto jūra (padalintas tarp kategato ir baltijos jūros) 15. Kategatas (baltijos jūrai nepriklauso) 16. Skagerakas (baltijos jūrai nepriklauso) dydis [redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltijos jūros vanduo yra apysūris. Druskingumas siekia nuo 1,7% belto sąsiauriuose iki 0,3 – 0,5% šiaurės rytų dalyje (suomijos įlanka). Kai kuriose uždarose baltijos jūros lagūnose vanduo išvis gėlas. Gilus skagerakas yra žymiai sūresnis, tačiau druskingas jo vanduo į baltijos jūrą negali patekti per negilų kategatą ir seklius beltus bei zundą. Jūros sūrumą mažina gėlas didelių upių, lietaus ir sniego vanduo, stipriai atskiedžiantis iš vandenyno patenkantį sūrų vandenį. Sea, baltijos jūra mažai garuoja, o tai taip pat mažina jos sūrumą. Vandens sūrumas mažėja iš vakarų į rytus ir prie upių žiočių. Sūrus vanduo grimzta gilyn, ir baltijos jūros gelmėse yra didesnis nei paviršiuje. Daugelyje vietų druskingumas nepastovus. Vakarinėje dalyje (sąsiauriuose) vanduo yra sūresnis tada, kai pučia šiaurės vakarų vėjai, kurie atvaro sūrų vandenį iš skagerako; sūrumas sumažėja pučiant pietryčių vėjui. Dėl mažesnio druskingumo greičiau užšąla šiaurinė ir rytinė baltijos dalis.

Baltijos jūros dugnas negiliose monero xmr cpu minero vietose ir arčiau krantų sudarytas iš smėlio, žvyro, žvirgždo ir nuosėdinio dumblo. Plikos uolos randamos tik šiaurinėje dalyje: estijos ir pietų švedijos pakraščiuose kalkakmeniai, suomijos ir šiaurinės švedijos vandenyse granitai ir gneisas. Gilesnių vietų ir ramesnių įlankų dugnas sudarytas iš nuosėdų dumblo, kuriame yra mergelio, molio, smulkaus smėlio ir įvairių augmenijos ir gyvūnijos liekanų. Suomijos įlankos ir švedijos pakraščiai stokholmo apylinkėse turi daug povandeninių uolų.

Dugnas gana lygus, yra tik kelios gilios duobės. Baltijos jūra negili, daugiau best monero mining program nei 60 proc. Jos dugno ploto nenusileidžia giliau 100 m. Išimtį sudaro tik keturios nedidelės duobės: viena 459 m pusiaukelėje tarp gotlando ir stokholmo į vakarus nuo gotska sandoe salos; antroji 301 m de lona alandų salų ir švedijos kranto; trečioji 294 m botnijos lankoje prie ulfoe salos; ketvirtoji 249 m de lona ventspilio ir gotlando. Gylis: vidutinis – 56 m, suomijos įlankoje – 38 m, didžiausias – 459 m (Landsorto įduba), suomijos įlankoje – 121 m. Giliausia mažojo belto vieta yra 80 m, didžiojo belto – 55 m, zundo – 38 m. Šiuose sąsiauriuose bei meklenburgo įlankoje daug seklumų. Tarp riūgeno ir bornholmo salų yra pavojingos adlergrundo povandeninės uolos.

Saremos sala sąsiauris su muhu sala 1890 m. Buvo užpiltas ir padarytas plentas. Muhu sąsiauryje, tarp estijos salų ir žemyninės dalies yra daug mažų salelių, seklumų ir povandeninių uolų. Sąsiauriais tarp saremos ir hijumos, vormsi ir hijumos gali plaukti tik nedideli laivai. Dìl to susisiekimas su rygos įlanka yra daugiau per irbės sąsiaurį tarp saremos salos pietinės dalies ir kuršo kranto.

Baltijos jūros vanduo, ypač lietuvos-latvijos pakrantėje turėtų užšalti vidutiniškai -0,3 – -0,4 ° C temperatūroje. Kadangi baltijos jūra yra negili ir nesūraus vandens, dalyje jos kasmet susiformuoja jūrinis ledas. Kasmet užšąla botnijos ir suomijos įlankos. Rytinėje pakrantėje vidutinis užšalimo laikotarpis trumpėja iš šiaurės į pietus. Klaipėdos, liepojos, ventspilio ir baltijsko uostai jau laikomi neužšąlančiais, nes čia nors ir susiformuoja ledas, tačiau jis dinero convertidor de dólares a rand yra plonas ir laivyba galima ser ledlaužių, kurie-nayyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyonyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyy Šiauresniuose uostuose Vakariniai jūros pakraščiai neužšąla, nep yra labiau įtakojami šiltosios golfo srovės paveiktų orų.

Srovės baltijos jūroje susidaro dėl vėjų, įvairių sluoksnių netolygaus sūrumo (svorio), skirtingos temperatūros ir intakų. Sūriosios gelmių srovės, slinkdamos iš vakarų į rytus, pasiekia botnijos ir suomijos įlankas hacer una cartera monero bei padidina jų sūrumą. Stiprūs vakarų vėjai kategate ir beltuose kartais pakreipia paviršinę srovė į rytus. Suomijos ir botnijos klankose pavasarį ir vasarą vėjai išstumia dalį vandens, o rudenį – įstumia papildomai. Dìl žemės sukimosi aplink savo ašį, šios srovės pakrypsta dešinėn ir botnijos lankoje eina arčiau suomijos krantų, o suomijos įlankoje – arčiau estijos.

Pavasarį, nepaisant sniego tirpimo ir upių potvynių baltijos jūros lygis būna žemiausias, nes upių suneštas vandens perteklius greit išteka per sąsiaurius į šiaurės jūrą. Aukščiausias paviršiaus horizontas būna rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, išskyrus botnijos įlanką, kur šis maksimumas pasiekiamas sausio mėnesį. Nedidelis vandens horizonto pakilimas sausio mėnesį pastebimas ir kitose baltijos jūros dalyse. Vasario-balandžio mėn. Pietryčių monero vs ethereum reddit vėjai stumia vandenį iš skagerako šiaurės jūrą ir taip sustiprina ištekančią paviršiaus srovę bei numuša vandens lygį. Kitais metų laikais vyrauja pietvakarių vėjai, kurie į kategatą ir skageraką suvaro daugiau vandens ir pakelia baltijos vandens lygį.

Didžiausius baseinus turi nemunas (98 000 km²), dauguva (87 900 km²), narva (56 225 km²), neva (282 000 km²), kiumijokis (37 107 km²), oulujokis (22 841 km²), kemijokis (51 000 km²) ), tornė (37-40 000 km²), lulėjas (25 240,5 km²), umėjas (26 700 km²), ongermanelvenas (31 860 km²), indalselvenas (26,720 km²), dalis (29 200 km²), norstremas (22 650 km²), oderis (118 861 km²) ir vysla (194 424 km²).

Baltijos jūra ir jos pakrantės patenka į vidutinio klimato juostą. Pietiniai pakraščiai yra šiltesni už šiaurinius, o vakariniai drėgnesni (ir šiltesni) už rytų pakrantes. Vandens temperatūra kartais labai svyruoja veikiant vėjams, nustumiantiems paviršinį įšilusį vandenį ir iškeliantiems šaltą gelmių vandenį. Kadangi monero a usd convertidor vasarą pučia daugiausia vakarų vėjai, rytinėje (ir lietuvos) pakrantėje vandens temperatūra būna 2-3 laipsniais aukštesnė nei švedijos pakrantėje. Tam poveikį turi ir šaltoji srovė, slenkanti iš botnijos lankos palei švedijos pakrantę.

Audrų pasitaiko daugiausia žiemą, mažiausia vasarą ir dažniau rudenį nei pavasarį. Palyginus su kitomis europos kontinentinėmis jūromis baltijos jūroje yra stipresni vėjai. Jūroje ir atviruose pajūriuose vėjo greitis tris kartus didesnis nei toliau nuo vandens. Negili baltijos jūra turi trumpas bangas, kurios pavojingesnės mažiems laivams.

Baltijos jūros baseine atmosferos kritulių kiekis labai svyruoja. Didžiojoje dalyje kritulių kiekis yra apie 600–700 mm por metro. Vakarinėje dalyje, taip pat kategate ir skagerake, kai kuriose švedijos ir norvegijos vietose j iškrinta 1500 mm. Kritulių kiekis į rytus mažėja. Sausiausias klimatas yra šiaurės suomijoje ir šiaurės rytų švedijoje. Gotlando, alandų salose, karlskronos- kalmaro apylinkėse iškrinta 300–500 mm. Rūkas kyla dažniausiai rudenį ir žiemą, kai yra didžiausias skirtumas tarp atšalusio oro monero hashrate chart ir dar šilto vandens. Mažiausia rūkų būna rugpjūčio mėnesį.

Baltijos jūros pakrantės savo forma yra žemos ir turinčios aukštus krantus. Žemos pakrantės paprastai yra plokščios ir mažai raižytos. Pakraščių jūros dugnas leidžiasi gilyn lėtai, turi plačią atabradą, kuri yra nepatogi navigacijai, tačiau labai tinka rekreaciniams tikslams. Toks lėkštasis (akumuliacinis) krantas būdingas pietiniam baltijos jūros pakraščiui nuo oderio žiočių iki piarnu pietnėjeje estijoje su nedidelėmis išimtimis vokietijoje, kur žas picsascosascosasyasas

banner